Šiandien Ignalina žinoma kaip Aukštaitijos nacionalinio parko vartai, tačiau jos, kaip miestelio, istorija palyginti trumpa — ji prasidėjo ne nuo pilies ar bažnytkaimio, o nuo geležinkelio bėgių.
Kraštas senesnis už miestelį
Nors pati Ignalina jauna, ją supantis kraštas apgyvendintas jau seniai. Stripeikių kaimas, kuriame šiandien veikia bitininkystės muziejus, laikomas vienu seniausių šio krašto kaimų — jis minimas dar 1357 metų Livonijos kronikose. Netoliese esantys Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai bei akmens ir bronzos amžiaus pilkapiai liudija, kad žmonės čia gyveno jau viduramžiais, o gal ir anksčiau.
Vidiškiai — parapija, kuriai iš pradžių priklausė ir Ignalinos apylinkės — rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1675 metų. Pati Ignalina kaip vietovardis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (parapijos dokumentuose) paminėta 1840 metais — tuo metu tai buvo tik Igno Kaminskio palivarko žemė, o ne miestelis.
Geležinkelis pastato miestelį
Ignalinos, kaip gyvenvietės, istorija iš tikrųjų prasideda 1857–1862 metais, kai carinė valdžia iš Igno Kaminskio palivarko išpirko žemę Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijai tiesti. 1860 metais atkarpa buvo baigta, o rugsėjo 17 dieną per Ignaliną pravažiavo pirmasis traukinys.
1862 metais pastatytas Ignalinos geležinkelio stoties pastatas — nedidelis, IV klasės medinis pastatas tarp Švenčionėlių ir Dūkšto stočių. Aplink stotį ėmė kurtis gyvenvietė: 1866 metais joje jau gyveno 85 žmonės, tarp jų — 9 žydų tautybės gyventojai. Taip iš geležinkelio stotelės pamažu išaugo miestelis.
Nuo bažnytkaimio iki miesto
1929 metais gyvenvietėje pastatyta pirmoji medinė koplyčia — Ignalinos parapijos pradžia. 1938 metais pradėta statyti didesnė mūrinė bažnyčia, tačiau statybas nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Sovietų valdžiai konfiskavus nebaigtą pastatą, nuo 1961 metų parapijos bendruomenė buvo priversta rinktis gyvenamosios paskirties pastate.
1950 metais Ignalinai suteiktas miesto statusas. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę — 1988–1990 metais — buvo suprojektuota ir pradėta statyti dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, kurią 1999 metų gruodžio 26 dieną pašventino arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis.
Seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje
1974 metų kovo 29 dieną įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas — seniausias nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Parko teritorijoje — apie 126 ežerai, tankūs pušynų ir eglynų masyvai bei du griežti gamtiniai rezervatai. Parko įkūrimas iš esmės pavertė Ignaliną turistų traukos tašku — miestelis tapo natūraliais vartais į parką.
Atominė elektrinė netoliese
Septintajame dešimtmetyje pradėti Ignalinos atominės elektrinės statybos darbai — tačiau pati elektrinė pastatyta ne Ignalinoje, o prie Drūkšių ežero, naujai 1975 metais įkurtame Visagino mieste, esančiame apie 35–50 km nuo Ignalinos. Elektrinė pavadinta Ignalinos vardu todėl, kad statybos metu Ignalina buvo artimiausia žinoma geležinkelio stotis ir gyvenvietė regione.
Pirmasis energijos blokas paleistas 1983 metų pabaigoje, antrasis — 1987 metais. Po Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, dėl saugumo reikalavimų (elektrinė naudojo tą patį reaktoriaus tipą kaip Černobylio AE), pirmasis blokas sustabdytas 2004, antrasis — 2009 metų pabaigoje. Elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai tęsiasi iki šiol.
Ignalina šiandien
2012 metais įkurtas Ignalinos krašto muziejus, pristatantis krašto etnografinį paveldą ir XX amžiaus istoriją. Šiandien Ignalina — nedidelis, bet gyvybingas miestelis, kurio pagrindinė reikšmė turizmui yra vartai į Aukštaitijos nacionalinį parką: Ladakalnio apžvalgas, Palūšės bažnyčią, Ginučių malūną ir šimtus ežerų aplinkiniame krašte.